Lietuviškos e-komercijos būklė
Parašyta 2009-11-04, autorius Karolis Pocius. Tema Srautas
Apžvelgiant rugpjūtį statistikos departamento paskelbtus IT naudojimo namų ūkiuose rezultatus, galima būtų reziumuoti, kad e-komercija Lietuvoje vis dar kūdikystės stadijoje. Besidomintiems šia sritimi, tai turbūt jokia naujiena. Nors šalyje daugiau kaip pusė namų ūkių turi kompiuterį su interneto prieiga, tik 6% 16-74 metų amžiaus asmenų ką nors pirko internetu. Lygiai prieš metus šis skaičius buvo vos 4%. Nors rinka dar visai nedidelė, bet jos augimo tempas gan spartus – per metus perkančių internetu padaugėjo 50%.
Deja statistikos apie tai, kodėl žmonės varžosi pirkti internetu, nelabai kas renka. Tačiau iš pavienių straipsnių internete bei įvairių apklausų tinklaraščiuose, galima susidaryti šiokį-tokį vaizdą.
Visų pirma, žmonės vengia pirkti internetu dėl informacijos stokos ir mitų, kad tai yra labai nesaugu. Įvairiausių apgavysčių ir sukčiavimo atvejų internete pasitaiko, tačiau jų nėra tiek daug, kad e-komercijos situaciją būtų galima vadint kritine. Nors, kai užsakytų prekių neatsiunčia net žinomos firmos, tokios kaip, pavyzdžiui, „Rodiklis“ (tai nutiko asmeniškai man), tuomet pasitikėjimas mažesnėmis e-parduotuvėmis krenta dar labiau. Žinoma, tokios siaubo istorijos yra labiau viešinamos ir įsimenamos, kadangi retai kas skelbia, kaip sėkmingai nusipirko dar vieną porą batų eBay.
Kita gan svari priežastis, stabdanti e-komercijos augimą, yra galimybių pasiūlyti konkurencingą kainą trūkumas. Lietuvos įstatymuose nenumatytos jokios lengvatos prekybai internetu, todėl kompanijoms produkto kainą mažinti dažniausiai tenka iš savo kišenės. Tarkim JAV nėra taikomas pardavimo mokestis prekėms, įsigytoms internetu. Nors ten tokia situacija susidarė dėl atskiroms valstijoms suteikiamos savivaldos mokesčių, tai visiškai nereiškia, kad tam tikros lengvatos negalėtų būti taikomos Lietuvoje. Tuo tarpu mūsų šalyje pridėjus dar ir siuntimo išlaidas, neretai „išeinama į minusą“, o siuntimo kainą bandant užkrauti klientui, jie tiesiog keliauja pirkti kitur. Ne veltui internetu perkantys Lietuvos piliečiai tarp tokio apsisprendimo priežasčių nurodė galimybę pirkti užsienyje (paprastai ten pigiau) bei tokias priežastis kaip prekės nebuvimas jų mieste ar gyvenvietėje. Peršasi išvada, kad Lietuvoje sėkmingiausiai internetu eina parduoti ekskliuzyvinius produktus, kurių nelabai kitur ir gausi.
Perkant internetu Lietuvoje dominuoja du atsiskaitymo būdai: el.bankininkystės sistemos bei kreditinės kortelės. Pirmasis metodas yra turbūt vienas patogiausių, paprasčiausių ir saugiausių galutiniam vartotojui, jei tik parduotuvė palaiko jūsų banko sistemą. Greičiausiai dėl jau minėto informacijos trūkumo, o taip pat dėl plataus VISA Electron (kortelė netinkama atsiskaitymams internetu) naudojimo Lietuvoje, trečių šalių atsiskaitymo sistemos kaip pavyzdžiui PayPal užima itin mažą atsiskaitymų dalį. Tiesa, PayPal yra populiarus tarp emigravusių tautiečių. Taip yra turbūt todėl, kad užsienyje VISA electron ir panašios „nepilnavertės“ bako kortelės nėra populiarios. Kaip ten bebūtų, platesnis PayPal panaudojimas Lietuvoje ne tik palengvintų pakartotinius apsipirkimus, bet ir užtikrintų mažesnį įvairiausių apgavysčių skaičių.
Gaila, tačiau statistikos departamentas nenurodė kur dažniau Lietuviai apsipirkinėja: lietuviškose ar užsienio el.parduotuvėse. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, užsienio el.parduotuvės (pvz. amazon.co.uk) ir aukcionai (pvz. ebay.co.uk) dažnai gali pasiūlyti konkurencingesnę kainą.
Rinkos dydis nėra jos efektyvumo rodiklis. Lietuvos e-komercijos dydžio rinkoje yra nemažai plėtros galimybių, tad laiku „įsėdę į traukinį“ gali ateityje mėgautis didesne nauda. Taip pat mažesnė rinka yra mažiau susiskaldžiusi, todėl lengviau nuspėti jos pokyčius, lūkesčius ir ateities kryptį.
Šiuo metu Lietuvoje e-komercijos projektą turbūt lengviau pradėti jei jau turite fizinę parduotuvę. Tai patvirtina ir mūsų atlikto tyrimo duomenys, pagal kuriuos 46.2% e-parduotuvių yra fizinių parduotuvių „internetinės atstovybės“. Gamintojai, jau prekiaujantys fizinėse parduotuvėse, yra greičiausiai auganti prekybininkų internete grupė. Tokiu atveju ji galėtų iš dalies padengti e-parduotuvės kaštus. Nors mūsų mažoje rinkoje turim ir ne vieną sėkmingą pavyzdį kai egzistuoja tik e-parduotuvė, pavyzdžiui manoknyga.lt, level.lt, pigu.lt
Ką apie Lietuviškos e-komercijos būklę manote jūs? Ar teko susidurti su nesąžiningais pardavėjais?
Paskelbti įrašą:
Įrašui “Lietuviškos e-komercijos būklė” komentarų: 33
Ką manote?
Apklausa
Loading ...
Karvė
09. Nov, 2009
Visa Electron yra pilnavertė kortelė. Mano patirtis rodo, kad su Danijoje arba UK išduota Visa Electron atsiskaityti Internetu galima kuo puikiausiai ir netgi ten, kur ne visada veikia lietuviška Visa Virtuon. Kiek man žinoma, problema yra ta, kad Lietuvos (ir daugumos Rytų Europos valstybių) bankai nėra įgyvendinę reikiamų funkcijų, todėl ir mūsų Visa Electron galimybės atsiskaityti Internetu “iškastruotos”.
Taip kad kaltinti čia reikėtų užduoti klausimą bankams, kodėl jie to nepadaro?
Karolis Pocius
10. Nov, 2009
Tikrai įdomi pastaba. Man tokia informacija nebuvo žinoma.
Tiesa, tarkim Anglijoje reikia pasistengti norint gauti tą VISA Electron. Kiek žinau, ją išduoda tik vienas bankas (Halifax) ir dar PayPal (per Bank of Scotland).
Turbūt tai, kad bankai nėra įgyvendinę tų funkcijų taip pat paaiškina ir faktą, kad perkant bilietus RyanAir su lietuviška VISA Electron, vistiek reikia mokėti kortelės aptarnavimo mokestį, kuris šiaip tik kreditinėm kortelėm taikomas.
tomas
10. Nov, 2009
Karoli,
nusipirkti bilieto su lietuviška VISA Electron bilieto neina, įmanom tik su normalia kreditine.
Karolis Pocius
10. Nov, 2009
Tai dar geriau. Skelbias, kad su Electron nereikia aptarnavimo mokėt, o pirkt neleidžia… Bet čia turbūt kaip Karvė sakė, todėl, kad mūsų bankai ne visas galimybes įjungę.
HexDee
10. Nov, 2009
Karoli, Anglijoje Visa Electron isduoda ir Abbey bankas. Taciau yra kvailu apribojimu (pavyzdziui amziaus: 16-19)
jurkis
10. Nov, 2009
Aš perku internetu retai, nes:
1. Turiu pačiupinėti. Nes paveikslėlis dažnai skiriasi nuo realybės.
2. Keista, be mūsuose gan dažnai e.parduotuvėse brangiau nei tradicinėse arba ne tiek pigu, kad nepirkčiau tradicinėje netyčia užtikęs(o ir pačiupinėju). juokas ima kai knyga pigiau 28 ct, o pristymas – 5 litai…
Karolis Pocius
10. Nov, 2009
Asmeniškai aš kai perku daiktą, dažnai būnu jį matęs ar čiupinėjęs. Jei ne, nueinu į parduotuvę ir pačiupinėju.
Tiesa, labai teisingai sakai, kad Lietuvoje pirkti internetu dažnai išeina brangiau nei parduotuvėj ir taip yra dėl neegzistuojančių mokesčių lengvatų.
simas
10. Nov, 2009
Kiek žinau angliška VISA Electron tinkama Ryanairo bilietams, čia tik lietuviškos neaptarnauja. Dar daugiau – kai perki bilietus su Electron nereikia mokėti 5eurų/svarų mokesčio už aptarnavimą. (Taip bent jau vasarą buvo)
Darius
11. Nov, 2009
O jeigu tas daiktas – rūbas? Juk nepačiupinėsi. O priedo, norėjau pirkti televizorių per internetą. Bet ten tiek painiavos ir visai nieko apie garantinį, tad nusprendžiau paaukoti keliasdešimt litų ir normaliai per vieną dieną nuėjus į parduotuvę išsinešti jį.
Raimondas
12. Nov, 2009
Dariau, apie tai, ką tu kalbi vadinama trukdžiais. Ypač lietuviškose el. parduotuvėse šių pavyzdžių galima surinkti labai daug. Konversija.lt tinklaraštyje šiek tiek vėliau rašysime apie tai, kaip šie trukdžiai gali būti šalinami arba jų poveikis mažinamas. Dėkui už tavo nuomonę.
Vytautas Vorobjovas | Pigu.lt
13. Nov, 2009
Sveikas, Karoli.
Ačiū už įdomias įžvalgas.
Pora remarkų iš praktikos:
Pakankamai išsamų e-komercijos Lietuvoje tyrimą yra paruošę Gemius Baltic. Jolita dalį šio tyrimo duomenų buvo paskelbus per paskutinį Best Internet.
Remiantis to tyrimo skaičiais, pagrindinius e-komercijos Lietuvoje “stabdžius” galima išskirti į 2 grupes: vartotojų įpročius ir vartotojų baimes. Dalis baimių čia jau buvo įvardinta komentaruose: nerimas dėl garantijų, ar tikrai atveš, ar atveš ką užsakiau ir t.t. Bet pagrindinė kliūtis e-komercijai mūsuose yra vartotojų įpročiai, kurių giliausiai įsišaknijęs yra poreikis prekę pačiupinėti prieš perkant.
Čia aišku reikia pasidžiaugti Krize (kaip šventvagiškai beskambėtų). Nes niekas už ją su vartotojų įpročiais geriau nesusitvarko. Įprotis prieš perkant pačiupinėti, palengva transformuojasi į įprotį pačiupinėti offline, o nusipirkti online.
Kas liečia mokėjimus, tai bent Pigu.lt pirkėų tarpe vienas mylimiausių būdų yra mokėti grynais – atsiimant prekes. Išvadų iš šio fakto galima daryti daug, bet pagrindinė lieka ta pati – vartotojai nepratę atsisveikinti su pinigais, kol nepalies prekės rankomis.
Tai tiek.
Su geriausiais linkėjimais,
Vytautas Vorobjovas | Pigu.lt
Marketingo vadovas
Karolis Pocius
16. Nov, 2009
Gaila, bet Best Internet sudalyvaut neteko, o apie Gemius tyrimą nebuvau girdėjęs. Reiks pasidomėt.
Ačiū už įdomų komentarą — visad įdomu išgirsti “insider information”, nes pats su e-komercija labiau esu susidūręs iš vartotojo pusės.
ichmbch
16. Nov, 2009
Tikriausiai šis tyrimas: http://files.gemius.pl/Reports/2007/Short_free_version_report_Lithuania.pdf
Jis gal kiek senstelėjęs, bet kaip suprantu tai vienintelis jų darytas toks tyrimas.
ichmbch
16. Nov, 2009
Dar čia mano supratimu iš to pačio tyrimo: http://presentation.mail.ru/E-commerce_in_the_CEE_region.ppt :)
Gintaras
16. Nov, 2009
Viskas paremta vartotojo neužtrintumu.. Neužtkrintas dėl kokybės, neužtikrintas dėl mokėjimo, neužtrikrintas dėl kortelės veikimo, saugumo, dėl netikėtų mokesčių.
Kai tų “neužtikrintas” susideda per daug, potencialus pirkėjas tiesiog “suka” kitur..
Laimi tie pardavėjai, kurie sugeba kuo daugiau šitų faktorių panaikinti. Kaip kad pigu.lt su prekių atsiėmimo punktais :)
Raimondas
16. Nov, 2009
Vytautai, dėkui už tavo vertingus remarkus. Tikimės, kad konversija.lt tyrimas kartu su kitais darbais padės matyti pilnesnį vaizdą apie tai, kas vyksta ekomercijos srityje Lietuvoje.
Janis Lanka
16. Nov, 2009
@ichmbch, ačiū už šias nuorodas! Super!
Aistė*
13. Jan, 2010
Nežinau, ar esu visiškai teisi, nes nesu susipažinusi su LT eParduotuvių sistema, tačiau manau kad už to “pačiupinėjimo” poreikio slepiasi kita problema – problematiškas prekių gražinimas. Puiku jeigu tai yra realiai veikianti materiali parduotuvė, tačiau taip yra ne visuomet, o jei ir yra galimybė gražinti prekę ir atgauti pinigus, prisidės siuntimo prekę atgal išlaidos.
Kaip realų teigiamą pavyzdį pateiksiu Anglijos eParduotuvę, iš kurios galima užsisakyti prekes lygiai taip pat kaip iš materialus katalogas, prekių gražinimas – nemokamas, šias išlaidas apmoka prekybininkas, tada žmonės drąsiai perka po keletą spalvų ir dydžių to paties megztinio nes žino kad netikusius/nepatikusius galės ramiai išsiųst atgal.
Tačiau suprantu, kad LT šis modelis sunkiai įgyvendinamas.
Beje pati pirkau internetu [kai mokama kortele o ne pavedimu] 3 kartus, visada tai buvo užsienio firmos.
Karolis Pocius
13. Jan, 2010
Kadangi pats gyvenu Anglijoje ir gan dažnai prekinuosi internetu, galiu pasakyt, kad parduotuvės, apmokančios prekių gražinimo išlaidas yra daugiau išimtis nei taisyklė. Paprastai jei sugalvoji gražint prekę, tai jau tavo problema kaip tu jiems ją pristatysi ir kiek tau tai kainuos.
Aišku tai priklauso ir nuo parduotuvės rimtumo ir nuo prekės kainos.
Aistė*
13. Jan, 2010
Norėčiau patikslinti, kad ta angliška eParduotuvė tik tos šalies ribose suteikia nemokamą prekių siuntimą atgal.
Gintaras
13. Jan, 2010
Berods TV reklama neseniai buvo transliuojama apie tai kad perkant internetu irgi turim teisę gražinti prekes.
Karolis Pocius
13. Jan, 2010
Nė kiek tuo neabejoju, tačiau Lietuvoje pirkėjų teisės ir pardavėjų pareigos dažnai prasilenkia.
Vytautas Vorobjovas | Pigu.lt
14. Jan, 2010
Internetu pirktų prekių grąžinimą Lietuvoje reglamentuoja Ūkio ministro įsakymas Nr. 258. Pirkėjas gali grąžinti betkokią internetu pirktą prekę per 7 d.d. nuo jos gavimo. Pasibaigus tam laikotarpiui, galioja normos kaip ir įprastoms parduotuvėms.
Šiuo požiūriu e-parduotuvės Lietuvoje yra blogesnėje padėtyje, nei įprastos, nes pastarosioms 7 d.d. terminas negalioja ir jose galime sočiai prisižiūrėti užrašų “Kokybiškos prekės nekeičiamos ir atgal nepriimamos” :)
Gintaras
14. Jan, 2010
Bet tai jau rinkos ar visuomenės, o ne e-komercijos problema :)
Atskirą diskusiją galima būtų sukurti jau vien iš temos – internetas vs visuomenė .., arba kiek kaltas interneto sprendimų kūrėjas, jei užsakovas jo kūrinį (e-komercijos tame tarpe) naudoja nelegaliai ar neetiškai veiklai.
Pavyzdys iš mūsų varpinės – naujienlaiškių modulis naudojamas nupirktiems el. pašto adresams spaminti :) CRM sistema mūsų, veiksmai ne mūsų – pasekmės kieno ? :)
Karolis Pocius
14. Jan, 2010
Tavo tiesa. Čia jau atskiro įrašo verta tema.
Raimondas
14. Jan, 2010
Vytautai, dėkui už komentarą. Manau, kad e-parduotuvės nebūtinai yra blogesnėje situacijoje šiuo požiūriu, nes ministro įsakymas dėl prekių grąžinimo per 7d. tik padeda pirkėjams įveikti pirkimo internetu baimę. Aš net manyčiau, kad e-parduotuvės galėtų įgyti pranašumą leisdamos grąžinti prekę per ilgesnį nei ministro įsakyme nurodytą laikotarpį.
Aurimas Levickas
14. Jan, 2010
Pagal naujausią statistiką apsiperka 10% -12% visų turinčių interneto prieigą, tik mano manymu tai nėra tikslu, nes e-komercija nėra vien tik el. parduotuvės ir prekių pirkimas internetu. Argi m-komercijos apimtys neturėtų būti priskiriamos e-komercijai?
Argi sąskaitos papildymas internetu nėra e-komercija? Arba padidinto tarifo SMS žinutės nusiuntimas?
Karolis Pocius
14. Jan, 2010
Tavo tiesa, elektroninei komercijai priklauso kur kas daugiau nei pirkimas e-parduotuvėse. Tačiau tiek daugumoje statistikos, tiek žmonių sąmonėj e-komercija = e-parduotuvės.
Aurimas Levickas
14. Jan, 2010
Dar vienas dalykas, nesinorėtų taip niūriai piešti tos statistikos, nes jei pvz paimtume automobilių sektorių tai naujų automobilių per ketvirtį parduota vos 4000vnt, o tai labai mažas procentas.
Kalbant apie e-parduotuves norėtųsi kalbėti ne tik apie procentus, bet ir apie patį verslo suvokimą. Kažkodėl e-verslo žmonės nelaiko tikru verslu, kuriam taip pat reikalingos investicijos, kuris turi savo gražą ir kitus paprastam verslui įprastus atributus.
E-shops.lt matant virš 600 el. parduotuvių, norėtųsi jas suskirstyti į investuojančias ir turinčias ilgalaikius planus ir mėgėjus-bandytojus, kurie tiesiog išsinuomoja svetainę ir galvoja pasidarys gražaus pinigėlio. Tai vat antrieji labai pjauna įvaizdį pirmiesiems, nesugebėdami susitvarkyti logistikos, klientų aptarnavimo ar kitų dalykų. Ką jau kalbėti apie marketingą, kurio iš vis nėra.
Užtenka žmogui nusivilti vieną kitą kartą ir kitą kartą jis skeptiškai žiūrės į tokius pasiūlymus.. Džiugu, kad bent jau pigu.lt rimtai į tai žiūri ir savo investicijomis moko ir rodo pavyzdį kitiems.
Raimondas
20. Jan, 2010
Aurimai, savo tyrime pabandėme suskirstyti parduotuves į kaip tu sakai į investuojančias ir mėgėjiškas. Tyrimą užsisakę skaitytojai galės apie tai sužinoti daugiau.
Aurimas Levickas
21. Jan, 2010
Užsisakėm, lauksim ;)
Andrius Gritėnas
07. Mar, 2010
Aplamai kas liečia e-verslo vertinimą Lietuvoje, didžiausia problema statistikos trukumas, o jei ir yra kažkokie rodikliai, tai nežinai kuo tikėti. http://files.gemius.pl/Reports/2007/Short_free_version_report_Lithuania.pdf pateikta 2007 metų informacija, e-parduotuvėse perka virš 30% Lietuvos interneto vartotojų, o 2009 metų statistikos departamento duomenimis tik 10%. Įdomu kurie iš šių duomenų realesni?
Andrius Gritėnas
07. Mar, 2010
Beje, į klausimą kur lietuviai dažniau perka ar užsienio e-parduotuvėse ar Lietuvos atsakymas čia: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_OFFPUB/KS-QA-09-046/EN/KS-QA-09-046-EN.PDF
Tik kiek šie duomenys patikimi, sunku pasakyti