Forumai

Uždarbis.lt — vienas populiariausių ir lankomiausių forumų Lietuvoje. Nors pavadinimas sufleruoja, kad pagrindinė forumo tematika yra uždarbis internete, čia ne tik rasite praktinių patarimų ir bendros informacijos įvairiais internetiniais klausimais, bet ir galėsite pasisamdyti norimą specialistą ar sužinoti dalyvių nuomonę apie jūsų konkurentus. Deja, kaip ir visuose dideliuose forumuose, uždarbis.lt reiks išmokti atsisijoti pelus nuo grūdų bei atpažinti pasislėpusius „marketingistus“, kurie tik nori įkišti jums savo prekę ar suformuoti nuomonę apie jų parduodamą produktą.

El. komercijos forumas nors ir prižiūrimas OXIDS esales atstovų Lietuvoje, nėra skirtas tik šiai platformai aptarti. Šis forumas panašus į uždarbis.lt, tačiau labiau koncentruotas į e-komerciją. Temų pasirinkimas taip pat platus: nuo rinkodaros diskusijų, apsikeitimo naudingomis nuorodomis, iki konkrečių techninių sprendimų, modelių programavimo ir panašiai.

Svetainės

Interneto marketingo laboratorija ir Gmarketingas — du to paties autoriaus projektai. Pirmojo tematika kiek platesnė: čia rasite idėjinius įrašus, apžvalgas, o taip pat straipsnius apie e-komerciją, internetinę komunikaciją, ir susijusius dalykus. Tuo tarpu Gmarketingas koncentruojasi į „partizaninį marketingą“, ypač lietuviškąjį.

Reklamos tinklaraščiai

Seniausiam reklamos tinklaraščiui „Žudyk reklamą“ dingus iš eterio, Lietuvos blogosferoje atsirado erdvės pasireikšti kitiems panašaus turinio tinklaraščiams. Keista, tačiau tokia proga nebuvo pulta pasinaudoti. Šiuo metu turime tris rimtesnius projektus.

Apie reklamą — „pusiau oficialus“ ADNET tinklaraštis, įdomus tuo, kad pateikia realių rinkos pavyzdžių ir statistikos. Žinoma, dauguma įrašų būtent apie ADNET produktus, tačiau tai nesumenkina statistinės vertės.

Geriausios reklamos — turbūt labiausiai „Žudyk reklamą“ primenantis projektas. Šiame tinklaraštyje be didesnių analizių ir išvedžiojimų pateikiami įdomūs reklamos sprendimai. Puikiai tinka ne tik naujoms reklamoms sekti, bet ir nuobodžiai popietei darbe praleisti.

marketer.lt — puikus tinklaraštis Lietuvos ir užsienio internetinės rinkodaros naujienoms sekti. Tinklaraščio įrašų tematika gan plati: informaciniai pranešimai, rinkos analizė, įspūdžiai iš renginių ir panašiai

Asmeniniai projektai

Martyno Jokubausko tinklaraštyje rasite informacijos apie įvairiausius Lietuvoje ir užsienyje vykstančius su internetu susijusius renginius, o taip pat asmeninės patirties perliukų bei patarimų.

Tinklaraštyje Darbas namuose ne tik rasite įrašų apie tai, kaip uždirbti nekeliant kojos iš namų, bet ir įvairių projektų bei interneto sprendimų analizes, įrankių aprašymus ir panašios informacijos.

…taip pat aplankykite…

Mediana.lt — tai tinklaraštis „apie sociologiją, socialinius ir rinkos tyrimus, viešąją nuomonę.“ Jei manote, kad tai su e-komercija ir internetine rinkodara neturi nieko bendra, labai klystate — reikia pažinti savo auditoriją, o šis tinklaraštis būtent tai ir padės padaryti.

Perkam. Taupom. Neperkam. — tinklaraštis apie du, ne itin vienas su kitu susijusius dalykus: kulinariją ir pirkimą internetu. Įdomus tuo, kad (be kulinarijos) paprasto vartotojo akimis aprašomas pirkimo procesas iš skirtingų svetainių.

Kažką pamiršome?

Interneto naudojimui Lietuvoje augant kaip ant mielių, darosi sunku susekti visus dėmesio vertus projektus. Jei ką pamiršome ar praleidome, pasidalinkite informacija komentaruose.

Reklama

Kaip minėjome Lietuvos e-komercijos lyginamajame tyrime „rodydami išorinę reklamą, pardavėjai praranda klientus, nes spustelėję reklamjuostę, pastarieji iškeliauja į kitą svetainę“ (p. 12). Abiejų svetainių tituliniai puslapiai potencialų pirkėją pasitinka reklamos ir informacijos perkrova. Nors BILIETAI LT įkyrios reklamos naudoja mažiau, geltonai mirksintis „LĖKTUVŲ BILIETAI“ mygtukas bei šalia esantys „LAISVALAIKIO KORTELĖ“ ir „KELIONĖS“ apgaulės būdu (mygtukai priderinti prie bendro dizaino) bando išviliot lankytojus į išorines svetaines. Tuo tarpu mirksinčios reklamos kiekis ir įvairovė TIKETA sistemoje gali sukelti epilepsijos priepuolį — be reklamą blokuojančių naršyklės priedų į šią svetainę, kaip ir į „tautinį pasididžiavimą“ DELFI, geriau nekelti kojos.

Paieška ir SEO

Tyrime taip pat minėjome, kad „paieška yra viena svarbiausių e‐komercijos parduotuvės funkcijų, todėl ji turėtų būti gerai matomoje vietoje, o paieškos laukelis puslapio antraštėje suteikia klientams greitą alternatyvą produktų paieškai pagal prekių kategorijas“ (p. 10). TIKETA nusipelno pliuso už tai, kad renginių kategorijos ir filtravimo galimybės aiškiai išdėstytos puslapio pradžioje. Deja, svetainėje visiškai nėra paieškos, tik labai neintuityvi filtravimo sistema. Pavyzdžiui, kam reikia atskirai pažymėti „Įjungti datos filtrus“ — kodėl negalima jų įjungti automatiškai, vos lankytojui pakeitus datos laukelius? Absoliutus SEO nebuvimas taip pat nepadeda — net ir ieškant tikslaus renginio pavadinimo Google su site:tiketa.lt parametru, jo rasti nepavyksta.

BILIETAI LT paiešką turi, bet ji patalpinta puslapio viduryje, o priklausomai nuo ekrano rezoliucijos, paieška gali atsidurti ir pačioje apačioje ar net už matomo ekrano ribų. Nors paieška veikia ir nepasirinkus jokių papildomų parametrų, jų gausa kiek glumina ir užima vertingą ekrano vietą, kai realiai visos papildomos funkcijos galėtų būt paslėptos po išplėstinės paieškos nuoroda. Šiai sistemai taip pat kur kas geriau sekasi su SEO — žinant renginio pavadinimą, jį nesunkiai galima rasti naudojant Google su site:bilietai.lt parametru. Deja, skirtingai nei TIKETA, BILIETAI LT renginių sub-kategorijos, kurios yra atvaizduotos puslapio dešinėje, visiškai laužtos iš piršto — čia rasite ir renginius pagal vietą, ir renginius pagal kainą, ir pagal kalbos pasirinkimą.

Informacijos pateikimas

BILIETAI LT pliusą užsidirba ir už galimybę skirtingai rodyti renginius: viename ilgame sąraše arba lentelėje, po tris eilėje. Tiesa, ši funkcija keičia tik vienos iš kategorijų — „SAVAITĖS TOP“ rodymą, tuo tarpu „REKOMENDUOJAME“ ir „NAUJIENOS“ lieka už borto. Kalbant apie naujienas, tai jų rodymas už matomo ekrano ribų yra turbūt tik patiems sistemos kūrėjams suprantamas sprendimas.

Pirkimas

Nė viena iš šių sistemų neleidžia pirkti bilietų į daugiau kaip vieną renginį. Greičiausiai tokios galimybės lankytojai ne taip dažnai pasigenda, tačiau prekių krepšelis tikrai praverstų norint susirasti reikiamus bilietus ir juos nusipirkti vėliau.

Kalbant apie pirkimą, tai TIKETA įkyriai prašo prisijungti / prisiregistruoti vos nusprendus pirkti bilietą, tuo tarpu BILIETAI LT leidžia pirkti bilietus nesiregistravus. Be to, dėl neaiškių priežasčių TIKETA registracijai reikalauja jūsų mobilaus telefono numerio, vietoj kur kas labiau įprasto el. pašto adreso.

Na ir galiausiai paskutinis akmuo į abiejų sistemų daržą yra papildomi mokesčiai. Kaip pastebėjo kolega Vidmantas, perkant produktą parduotuvėje, būna nurodyta galutinė kaina, tuo tarpu užsisakant bilietus internetu, dar reikia nepamiršti pridėti skirtingas sumas už bilieto rezervaciją, atsiėmimą kasose, ir kitas, rodos, iš piršto laužtas „paslaugas“.

Pabaigai

Kaip ir minėjau įrašo pradžioje, abiems šioms sistemoms praverstų „kapitalinis remontas“, tačiau iš šių dviejų sistemų, BILIETAI LT šiuo metu yra patogesnis galutiniam vartotojui. Paieškos galimybė, SEO, atsiskaitymas nesiregistravus ir dėmesys detalėms užtarnauja šiai svetainėj nugalėtojos titulą. Deja, dažniausiai bilietai į tą patį renginį abejose sistemose nepardavinėjami tuo pat metu, tad greičiausiai jos ir toliau turės savo klientų ratą bei nesivargins ko nors keisti.

Savarankiškos e-komercijos platformos

Savarankiškų platformų (ang. standalone) pasirinkimas išties didelis. Galite rinktis sparčiai populiarėjančias platformas kaip Magento, PrestaShop ar OXID eSales arba naudoti tokius „senbuvius“ kaip Zen Cart bei OpenCart.

Magento – turbūt sparčiausiai populiarėjanti e-komercijos platforma, turinti dvi versijas: nemokamą „bendruomeninę“ (ang. community edition) ir mokamą, skirtą didesnėms įmonėms (ang. enterprise). Parašyta PHP programavimo kalba, Magento naudoja populiarų Zend karkasą. Ši platforma ne veltui yra viena populiariausių – ji gali pasigirti turbūt didžiausiu kraičiu savybių kaip pavyzdžiui galimybe sukurti daugiau kaip vieną parduotuvę, optimizacija paieškos varikliams, įvairiais rinkodaros įrankiais, mobilia versija, ir daug kitų.

OXID eSales, kaip ir Magento, turi nemokamą ir mokamą versijas. Viena žymesnių šios platformos savybių yra integruota TVS, statiniams puslapiams kurti. OXID eSales turi ir kitas tipines savybes kaip optimizacija paieškos varikliams, rinkodaros įrankius ir pan.

PrestaShop, pagrinde skirta mažam ir vidutiniam verslui, išsiskiria gausiu AJAX naudojimu tiek administracinėje dalyje, tiek galutinio vartotojo sąsajoje (pačioje e-parduotuvėje), o taip pat tokiomis web2.0 savybėmis, kaip produktų žymelės ar RSS. Nors pati platforma yra nemokama, PrestaStore galite nusipirkti įvairiausių mokamų papildomų modulių, o jei nenorite e-parduotuvės diegti savo serveryje, galite pasinaudoti PrestaBox paslauga ir vos per kelias minutes susikurti naują e-parduotuvę platformos kūrėjų serveriuose.

Zen Cart yra osCommerce atšaka. Skirtingai nei osCommerce, ši platforma laikoma kur kas stabilesne ir turi papildomų savybių, pavyzdžiui reklamos blokų valdymas, šablonai, naujienlaiškių valdymas, integracija su phpBB forumais.

OpenCart gali pasigirti produktų reitingavimo ir apžvalgų sistema. Ši platforma taip pat turi šablonus, nemokamą dokumentaciją bei nemažą atsiskaitymo ir prekių siuntimo metodų pasirinkimą.

Alternatyvių technologijų sprendimai

Visos, išskyrus dvi, šiame straipsnyje minimos sistemos yra parašytos PHP ir pagrinde naudoja MySQL duomenų bazes. Iš grupės išsiskiria simpleCart^(js) ir Spree.

Spree yra parašyta naudojant pastaruoju metu itin išpopuliarėjusią Ruby kalbą ir Ruby on Rails karkasą. Spree iš kitų taip pat išsiskiria itin plačiu atsiskaitymo metodų palaikymu (daugiau kaip 50), nesudėtingais sistemos atnaujinimais, gera optimizacija paieškos sistemoms bei galimybe atsiskaityti už prekes neprisiregistravus.

simpleCart^(js), kaip sufleruoja pavadinimas, yra paprastas JavaScript prekių krepšelio sprendimas. Dėl savo paprastumo, krepšelis lengvai suderinamas su įvairiais atsiskaitymo metodais bei nesudėtingai integruojamas su egzistuojančiomis turinio valdymo sistemomis.

Į TVS integruojami sprendimai

Jei jau turite svetainę ir naudojate turinio valdymo sistemą (TVS), galbūt jums nebūtinai reikia atskiros platformos. Dauguma populiarių TVS turi e-komercijos priedus. Joomla (ir Mambo) galima naudoti VirtueMart, Drupal – Ubercart, o Wordpress – WP e-Commerce.

VirtueMart yra populiariausias e-komercijos modulis Joomla TVS. Pagrindinės jo savybės: neribotas produktų ir kategorijų skaičius, katalogo režimas produktams atvaizduoti be pardavimo, daugiau nei viena kaina tam pačiam produktui, vartotojų grupės, skirtingi atsiskaitymo metodai. VirtueMart taip pat suteikia galimybę pritaikyti krepšelio išvaizdą pagal savo poreikius, tačiau iš patirties žinau, kad norint iš pagrindų keisti elementų išdėstymą, teks nemažai paplušėti „ieškant galų“ skirtingose modulio bylose.

Ubercart – pilnai į Drupal integruotas produktas. Dėl šios stiprios integracijos, modulį galima pateikti keliomis kalbomis. Taip pat šio modulio pagalba vienoje parduotuvėje savo prekes gali pardavinėti keli žmonės ar organizacijos (ang. multi-seller stores), be to, galima kurti savo bendradarbiavimo programas (ang. affiliate programs). Kaip ir VirtueMart, Ubercart galima pardavinėti ne tik fizines, bet ir skaitmenines prekes, pavyzdžiui atsisiunčiamą muziką. Modulis taip pat turi keletą skirtingų atsiskaitymo metodų, įskaitant PayPal, CyberSource ir kitus.

WP e-Commerce turbūt lengviausiai su TVS (WordPress) integruojamas sprendimas. Šis modulis išties lengvai pritaikomas prie skirtingų šablonų ir lengvai modifikuojamas. WP e-Commerce taip pat turi integraciją su Facebook, populiariomis atsiskaitymo tarnybomis, pvz. PayPal, Google CheckOut ir kt. ir tik vieno puslapio atsiskaitymo procesą.

Taigi, kaip matote, rinka pilna išties puikių produktų – svarbiausia teisingai pasirinkti. Asmeniškai šiuo metu turbūt rinkčiaus Magento, dėl jos spartaus vystymo bei itin didelės ir vis augančios bendruomenės. Tačiau kiekvienas turėtų įvertinti savo poreikius ir galimybes bei pasirinkti pats. Juk tokia platformų gausa egzistuoja todėl, kad kiekviena jų turi savų privalumų.

Kokius e-komercijos sprendimus žinote arba naudojate jūs? Gal naudojate vieną iš straipsnyje paminėtų platformų ir norėtumėte pasidalinti įspūdžiais? Kaip manote, ar geriau naudoti savarankišką platformą, ar apjungti e-komerciją su jau naudojamu TVS?

Visų pirma, žmonės vengia pirkti internetu dėl informacijos stokos ir mitų, kad tai yra labai nesaugu. Įvairiausių apgavysčių ir sukčiavimo atvejų internete pasitaiko, tačiau jų nėra tiek daug, kad e-komercijos situaciją būtų galima vadint kritine. Nors, kai užsakytų prekių neatsiunčia net žinomos firmos, tokios kaip, pavyzdžiui, „Rodiklis“ (tai nutiko asmeniškai man), tuomet pasitikėjimas mažesnėmis e-parduotuvėmis krenta dar labiau. Žinoma, tokios siaubo istorijos yra labiau viešinamos ir įsimenamos, kadangi retai kas skelbia, kaip sėkmingai nusipirko dar vieną porą batų eBay.

Kita gan svari priežastis, stabdanti e-komercijos augimą, yra galimybių pasiūlyti konkurencingą kainą trūkumas. Lietuvos įstatymuose nenumatytos jokios lengvatos prekybai internetu, todėl kompanijoms produkto kainą mažinti dažniausiai tenka iš savo kišenės. Tarkim JAV nėra taikomas pardavimo mokestis prekėms, įsigytoms internetu. Nors ten tokia situacija susidarė dėl atskiroms valstijoms suteikiamos savivaldos mokesčių, tai visiškai nereiškia, kad tam tikros lengvatos negalėtų būti taikomos Lietuvoje. Tuo tarpu mūsų šalyje pridėjus dar ir siuntimo išlaidas, neretai „išeinama į minusą“, o siuntimo kainą bandant užkrauti klientui, jie tiesiog keliauja pirkti kitur. Ne veltui internetu perkantys Lietuvos piliečiai tarp tokio apsisprendimo priežasčių nurodė galimybę pirkti užsienyje (paprastai ten pigiau) bei tokias priežastis kaip prekės nebuvimas jų mieste ar gyvenvietėje. Peršasi išvada, kad Lietuvoje sėkmingiausiai internetu eina parduoti ekskliuzyvinius produktus, kurių nelabai kitur ir gausi.

Perkant internetu Lietuvoje dominuoja du atsiskaitymo būdai: el.bankininkystės sistemos bei kreditinės kortelės. Pirmasis metodas yra turbūt vienas patogiausių, paprasčiausių ir saugiausių galutiniam vartotojui, jei tik parduotuvė palaiko jūsų banko sistemą. Greičiausiai dėl jau minėto informacijos trūkumo, o taip pat dėl plataus VISA Electron (kortelė netinkama atsiskaitymams internetu) naudojimo Lietuvoje, trečių šalių atsiskaitymo sistemos kaip pavyzdžiui PayPal užima itin mažą atsiskaitymų dalį. Tiesa, PayPal yra populiarus tarp emigravusių tautiečių. Taip yra turbūt todėl, kad užsienyje VISA electron ir panašios „nepilnavertės“ bako kortelės nėra populiarios. Kaip ten bebūtų, platesnis PayPal panaudojimas Lietuvoje ne tik palengvintų pakartotinius apsipirkimus, bet ir užtikrintų mažesnį įvairiausių apgavysčių skaičių.

Gaila, tačiau statistikos departamentas nenurodė kur dažniau Lietuviai apsipirkinėja: lietuviškose ar užsienio el.parduotuvėse. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, užsienio el.parduotuvės (pvz. amazon.co.uk) ir aukcionai (pvz. ebay.co.uk) dažnai gali pasiūlyti konkurencingesnę kainą.

Rinkos dydis nėra jos efektyvumo rodiklis. Lietuvos e-komercijos dydžio rinkoje yra nemažai plėtros galimybių, tad laiku „įsėdę į traukinį“ gali ateityje mėgautis didesne nauda. Taip pat mažesnė rinka yra mažiau susiskaldžiusi, todėl lengviau nuspėti jos pokyčius, lūkesčius ir ateities kryptį.

Šiuo metu Lietuvoje e-komercijos projektą turbūt lengviau pradėti jei jau turite fizinę parduotuvę. Tai patvirtina ir mūsų atlikto tyrimo duomenys, pagal kuriuos 46.2% e-parduotuvių yra fizinių parduotuvių „internetinės atstovybės“. Gamintojai, jau prekiaujantys fizinėse parduotuvėse, yra greičiausiai auganti prekybininkų internete grupė. Tokiu atveju ji galėtų iš dalies padengti e-parduotuvės kaštus. Nors mūsų mažoje rinkoje turim ir ne vieną sėkmingą pavyzdį kai egzistuoja tik e-parduotuvė, pavyzdžiui manoknyga.lt, level.lt, pigu.lt

Ką apie Lietuviškos e-komercijos būklę manote jūs? Ar teko susidurti su nesąžiningais pardavėjais?